Lrytas.lt: Prognozuoja lietuvių emigrantų ateitį: išmoks anglų kalbą ar vyks kitur

 

Ištrauka iš 2020 m. vasario 23 d. straipsnio ,,Prognozuoja lietuvių emigrantų ateitį: išmoks anglų kalbą ar vyks kitur".

Įdarbinimo agentūros „Baltic Union“ direktorė Ieva Valutytė portalui lrytas.lt pasakojo, kad planuojamas Jungtinės Karalystės sprendimas – trumparegiškas, kadangi didžiausia paklausa iš Britanijos partnerių yra būtent nekvalifikuotai darbo jėgai. „Darbams žemės ūkyje, fabrikuose, sandėliuose dažniausiai buvo keliami minimalūs reikalavimai, o darbuotojų poreikis skaičiais – didžiulis. Kadangi dirbame tarptautiniu lygmeniu galime drąsiai teigti, jog šie apribojimai paveiks ir kitas ES šalis: Lenkiją, Slovakiją, Bulgariją, Rumuniją ir kitas, kurių piliečiai taip pat sudaro didžiąją nekvalifikuotos darbo jėgos dalį Jungtinėje Karalystėje. Todėl vienareikšmiškai sunku įsivaizduoti, kas netolimoje ateityje užpildys galimai atsirasiantį didžiulį nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą Jungtinėje Karalystėje. Sunku patikėti, kad britai savo vietiniais žmogiškaisiais ištekliais patenkins visą tokios darbo jėgos poreikį“, – sakė I.Valutytė. Jos teigimu, nekvalifikuoti darbai žemės ūkyje, fabrikuose buvo populiariausi tarp nemokančių anglų kalbos lietuvių, o dėl pastaruosius 3–5 metus vis dažnesnio darbdavių reikalavimo bent susikalbėti angliškai, darbą sandėliuose renkasi šį kriterijų atitinkantys asmenys.
Tuo metu tik mažesnė dalis klientų kreipiasi ieškodami kvalifikuoto darbo, tikino I.Valutytė. „Dažniausiai susiduriame su medicininį išsilavinimą turinčiais asmenimis, kurie domisi emigracijos galimybėmis į Jungtinę Karalystę. Tačiau reikia pripažinti, kad kvalifikuotai darbo jėgai įsidarbinimo procesas iki šiol buvo sudėtingesnis, priešingai nei nekvalifikuotai“, – kalbėjo „Baltic Union“ vadovė. Jos teigimu, jau prieš kelis metus viešajame diskurse buvo juntami signalai apie galimus pokyčius Jungtinėje Karalystėje imigracijos klausimu. „Tai greitai pajuto ir tie, kurie kada svarstė apie išvykimą į Jungtinę Karalystę, todėl nedelsiant tai ir padarė. Tie, kurie neišvyko, šiandien vis dar turi kitų krypčių – nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis yra ir Olandijoje, Vokietijoje, daug siūlomų sezoninių darbų pietų Europos šalyse: Kipre, Graikijoje, Ispanijoje. Reikia pastebėti, jog migruojanti nekvalifikuota darbo jėga niekada nesikoncentruoja vienoje šalyje, o daugiau mažiau pasiskirsto.
Kalbant apie lietuvius, dėl akivaizdžiai liūdnos demografinės padėties ir didžiulių emigracijos srautų pastaruosius dešimtmečius, labai panašu, kad Lietuvoje apskritai tai besitraukiantis segmentas. Turime vis daugiau išsilavinusių, užsienio kalbas mokančių žmonių, todėl ta pati nekvalifikuota jėga turi visas galimybes dirbti ir likti Lietuvoje, nes jos paklausa didžiulė. O ar liks, ar rinksis kitas kryptis, priklausys tik nuo finansinio sverto, kuris ir yra vienas pagrindinių emigracijos motyvų nekvalifikuotai darbo jėgai“, – situaciją apibendrino I.Valutytė.

 

https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2020/02/23/news/prognozuoja-lietuviu-emigrantu-ateiti-ismoks-anglu-kalba-ar-vyks-kitur-13737149