Delfi.lt: Lietuvoje neprestižinių darbų kratomės, užsienyje dirbame su malonumu

Ištrauka iš 2011 m. sausio 1 d. straipsnio ,,Lietuvoje neprestižinių darbų kratomės, užsienyje dirbame su malonumu".

Lietuvoje slaugės keičia sauskelnes senukams už 50 kartų mažesnį atlygį

Konsultuojančios dėl darbo užsienyje bendrovės „Baltic Union“ komercijos direktoriaus Jono Lukausko teigimu, užsienyje siūlomas nekvalifikuotas darbas juodu nevadintinas.

„Juodi darbai – tai šiukšlių išvežimas ar perdirbimas, srutų valymas. Tokių pasiūlymų mes ir negauname. Tuo tarpu slaugės darbo juodu nepavadinsi. Pažiūrėkite, kaip veržiasi dirbti slaugėmis į Ameriką prižiūrėti senukų. Teko girdėti atvejį, kai išvažiavusi moteris po kelių metų grįžusi nupirko butą ir sau, ir vaikams. Anglijoje šis darbas taip pat visai gerai apmokamas. Jei žmogus suvokia, kur jis važiuoja ir ką jam teks daryti, jis jaučiasi normaliai. Kiti vadinamieji juodadarbiai, pakuojantys vaisius, gyvena netoli Londono esančiame kurortiniame miestelyje, kuriame labai gražu, šalia – jūra“, - teigė pašnekovas.

Anot jo, tikrai juodų darbų dirbti važiuoja rumunai, turkai ir pan. Pavyzdžiui, Kipre žemės ūkyje yra darbų, už kuriuos per mėnesį moka vos 350 eurų. Jau ir rumunai pradeda nenorėti dirbti už tokius pinigus, todėl darbdaviai vežasi darbininkus iš Tuniso, Maroko ir kitų Afrikos šalių.

J. Lukauskas sutinka, kad susiskirstymas į socialinius sluoksnius egzistuoja ir Anglijoje, vieni sluoksniai su kitais nebendrauja, tačiau ir nežemina. Dar geresnė padėtis Kipre, į kurį dirbti kambarinėmis dažniausiai važiuoja pagyvenusios moterys, o pagyvenęs žmogus čia labai gerbiamas. Be to, dauguma viešbučių vadybininkų laikosi nuostatos, kad jei kambarinė bus nelaiminga, nepatenkinta, ji prasčiau dirbs, o tai sukels klientų nepasitenkinimą.

„Užsienyje nėra taip skirstoma – juodas darbas ir ne juodas darbas. Tik mes piktinamės, kad lietuviai išvyksta senukams pampersų keisti ir užpakalių valyti. Juk Lietuvoje slaugės daro lygiai tą patį, tik už šį darbą gauna 50 kartų mažesnį atlygį. Tuo tarpu užsienyje žmogus net įsigyja automobilį, kuriuo važinėja į darbą, visai kitaip pasijunta.

Norvegijoje degalinėje dirbantis vaikinas, kurio darbas – valyti ir dirbti prie kavos aparato, gauna 8 tūkst. litų. Taigi kas jis – juodadarbis pasiuntinukas ar su mūsų valdžios atstovų alga gyvenantis žmogus? Žinoma, pragyvenimas ten brangesnis, bet, patikėkite, jam tikrai daug lieka. Pavyzdžiui, studentai, išvykę į Norvegiją langų valyti (norvegai langus valosi bent du kartus per mėnesį), po metų grįžta užsidirbę mokslui. Atmetus visas išlaidas, jei žmogus pernelyg nepramogauja, per mėnesį lieka apie 3 tūkst. litų“, - tikino pašnekovas.

Paklaustas, kodėl visų šių darbų svetur nedirba vietiniai gyventojai, įdarbinimo agentūros atstovas neslėpė, kad darbdaviams naudingiau samdyti emigrantus, kurie dirba už minimalų atlyginimą (Anglijoje – apie 5,9 svaro už valandą). Vietiniams tenka mokėti didesnį atlyginimą, nes kitaip jų neprisišauksi.