Studentės Gintarės iš Kauno atsiliepimas apie praėjusiais metais atliktą praktiką Kipre

studentes-gintares-is-kauno-atsiliepimas-apie-praejusiais-metais-atlikta-praktika-kipre

2013 metais parašytas atsliepimas apie 2012 metų praktikos sezoną Kipre.

,,Pradėsiu nuo prisistatymo – aš esu Gintarė Tallat-Kelpšaitė, studijuoju Kaune. Mano katedros vedėjos bei BALTIC UNION dėka gavau pakvietimą atvykti į Kiprą atlikti praktikos.

Buvo truputį baugu keliauti vienai į Kiprą, kadangi mano grupiokai jau buvo nukeliavę ir tuo metu su jais nebuvo galimybių susisiekti. Padrąsinta šeimos narių, draugų bei BALTIC UNION atstovės Ievos nuvykau ten be problemų, tačiau kelionė truputį išvargino. Iš Lietuvos tiesioginis skrydis yra tik į vieną iš Kipro miestų (Paphos), o pirkdama bilietą aš atsižvelgiau į tai, kad, jei skrisčiau į kitą miestą (Larnaca) pasiekti tikslą (Protaras) man būtų daug patogiau. Tad, įsigijau bilietą su persėdimu. Iš viso kelionė Kaunas-Vilnius-Varšuva-Larnaka truko apie 18 valandų (Lenkijoje lėktuvas vėlavo). Dar apie valandą mašina važiavau iki savi miestelio.

Kai atskridau mane maloniai pasitiko agentas, jis atvežė mane ir į butą, kuriame aš gyvenau, parodė, kur aš dirbsiu, kelintą valandą turiu prisistatyti į darbo vietą.

Pirmos dienos buvo gana sunkios. Pirmas dalykas, ko pasigedau atvykusi, buvo rankšluosčiai. Tikėjausi, kad jie bus, kadangi turėjau dirbti viešbučio virtuvėje. Na, bet teko juos nusipirkti pačiai. Antras dalykas, kai atėjau į savo darbo vietą susitikti su šefu – jis iškart pastebėjo, kad esu išsigandusi ir susikausčiusi, bet vis ramino, kad viskas bus gerai. Man buvo nejauku dėl savo anglų žinių, kadangi pirmą kartą teko išvykti į šalį, kur turiu kalbėti pati už save.

„Apsitrynus“ darbe susibičiuliavau su kolegėmis, šefu, susiradau naujų draugų, dirbančių toje pačioje įmonėje, tačiau kituose padaliniuose. Pirmąjį mėnesį teko susipažinti ir su kitais salos gyventojais – tarakonais, katėmis ir driežais.

Pirmąjį tarakoną teko sutikt bėgant tiesiog gatve. Labai išsigandau, kadangi Lietuvoje vargu ar tokio dydžio būtų galima kažkur rasti. Katės – vienas iš Kipro simbolių. Jų yra visur. Kartais tekdavo jas ginti iš darbovietės, kadangi jos eidavo prie lankytojų – vieni jas vydavo šalin, kiti duodavo ko nors užkąsti. Na, o driežai būdavo mūsų nuolatiniai kaimynai, kadangi jie gyvendavo ant mūsų namo sienų. Draugai sakė, kad teko susidurti ir su tarantulais, tad iš pradžių buvo baisu palikti balkono duris atdaras per naktį.

Vidurvasarį, kada darbo daug, termometro stulpelis Kipre kyla ženkliai aukščiau, nei Lietuvoje – 40-48˚C pasak gyventojų yra normali vasaros temperatūra. Asmeniškai man tai buvo gana sunkus metas, galbūt dėl to, kad Lietuva šiauresnė šalis ir oro sąlygos kitokios. Aš dirbau virėja-padavėja, tad reikdavo greit aptarnauti klientą, o gavus užsakymą maistui gaminti, lėkdavau į virtuvę. Neslėpsiu, kada karštas oras lauke bei turi gaminti kartštą maistą – stipriai prakaituoji.

Būtent dėl to, aš save labai peikiau, jog nepasiėmiau daugiau drabužių ir avalynės skirtos darbui. Drabužiai ten nusidėvi labai greit, o aprangų mums nebuvo duota. Galima nusipirkti jų vietinėse parduotuvėse, tačiau nekokybiškas prekes. Kadangi, dirbančiam žmogui reikalinga kokybė, tad gavus algą visų pirma pasižiūri naujų drabužių, o ypač – patogios ir kokybiškos avalynės.

Aš baigdavau darbą vėlai – 2 valandą nakties. Kartais būdavome visiškai nuvargusios, norėdavome tik miegoti, bet kartais – pasigražinusios išeidavome į aplinkinius klubus ar kavines. Darbuotojai svetingi ir greit susidraugauja, atėjus prie pažįstamų barmenių jos tave pavaišina kokteiliu ar skaniu desertu.

Nors buvo dalykų, dėl kurių kartais norėjosi dingti iš tos šalies, būti namie, bet praktikos laikui einant į pabaigą, buvo vis sunkiau. Žinojimas, kad teks grįžti į tą niūrią šalį, toliau studijuoti – slėgė. Šefas pasiūlė sekančią vasarą vėl atvykti dirbti toje pačioje vietoje ir aš sutikau.

Aš labai džiaugiuosi, kad nepabūgau tolimos kelionės ir išvykau. Pamačiau nuostabią šalį, gražią kultūrą, susipažinau su šiltais kipriečiais bei kitų tautybių žmonėmis. Taip pat, atsiminus pradžioje sunkiai „veblenamus“ angliškus sakinius dabar tik šypteliu. Gyvenant su užsieniete, bei dirbant vien tik su kitataučiais, akimirksniu išlavini anglų kalbos įgudžius.

Norėčiau tik paskatinti studentus važiuoti į kitas šalis. Mano atveju studentas turi tik vieną galimybę nuvykti į kitą šalį remiant mokslo įstaigai, tad aš labai džiaugiuosi, kad ja pasinaudojau."